Laima Lipšytė

Vaziuoti? Nevaziuoti? Vaziuoti? Nevaziuoti? Ir vel tos mases zmoniu. Ir vel su visais reikes sneketis, ir kiekvienam i ta pati klausyma atsakineti: "O kaip Tau sekasi?". Tiesa sakant, paskutiniu metu labai tingiu sneketi. Staciai atrodo, kad nebera ka pasakyti, kas jau nebuvo kazkada kazko pasakyta. Bet Biplanai! Ir be to klasiokas atvaziuoja koncertuoti...

Ai, gal nuvaziuosiu. Blogiausiu atveju atsisesiu balkone ir skaitysiu knyga. Pasiulysiu Rimui pagalba, bet tegul duoda bulves skusti, ar laiskus lankstyti, ar budeti uz kazkokio kampo. Kad tik nereiketu daug sneketi...

Skambutis. Rimas: "Ar negaletum prie apsaugos pastoveti?" KOSMARAS!!! Ten kur visi praeina: "Ooooo, labas, Laima! Kaip Tau sekasi?" Gi nepasakysi: "Tingiu sneketi!" Ai, mate simts! Tegul duoda man ta apsauga. Nenoresiu, nesnekesiu, ir viskas.

Atsikrapstau is Mannheimo i gimnazija. Pakeliui dar uzsuku i krepsinio turnyra. Smirda prakaitas, batai cypia, Vaidotas rekia. Viskas aisku. Faina! Krepsinio atmosfera visada nuostabi, kad ir prakaitu smirda. :)

Gimnazijoj uztinku Agne, kuri atrodo dar gan rami, atsizvelgiant i tai, kad uz keliu valandu prasideda didysis savaitgalis! "Tuoj, ateik, duosiu maike, ir sita, ir ana, ir imk sita, nu cia nerandu, o tada Tau ten reikes nueiti ir jie Tau paaiskins, palauk, cia dar, nu jo, aha..." Vienu zodziu, supratau. Einu pasideti daiktus ir prigulti kelias minutes.

Is leto sliauziu i parka. Ten dar viskas vyksta gan ramiai. Sakyciau - atsipalaidavimas. Nueinu prie apsaugos, pasisveikinu. Man paaiskina ka reikes daryti ir tikrinti. Gerai. Pamaina prasideda. Masiu lyg ir nera. Snekuciuojames su apsauginiais. Fone Biplanai garsa nustatineja. Vis po kelias senkundes uzgroja, o as tas kelias senkundes sokineju. Matosi kaip vokieciai apsauginiai kazko nesupranta, bet jie nieko nesako. Jie sypsosi truputi, as atsipalaiduoju truputi. :)

Atsisedu ant tvoros ir taip besededama ant tvoros (kaip vista) pamatau klasioka Elina su grupe. "ELINAI!" ir begu pasisveikinti. Elinas lyg truputi sumiso, kad kas taip garsiai pasidziauge jo atvaziavimu. O gal dar neprates tokiu fanu. Pratinkis Elinai, jau greit, greit... :)

Yra tam tikros kategorijos zmoniu. Elinas priklauso kategorijai "Miela pamatyti." Ko as ta akimirka dar nezinojau: savaitgalis jau buvo uzprogramuotas uzvezti daugiau sitos kategorijos zmoniu, bent jau man.

Vel vista sedi ant tvoros. Zmones renkasi, bet nesakyciau, kad darosi neramu. Vis dar - atsipalaidavimas! Siaip ne labai yra ka veikti, nes masiu nera. Krepsininkai dar nebaige turnyro. Po kiek laiko pasirodo pirmi krepsininkai. Stai mano brolis Martynas ir jo draugas Linas. Abu, kaip kitaip galetu buti, atsipalaidave slenka link kasos, pasisnekuciuoja su vienais ir kitais lygiai taip pat atsipalaidavusiais dalyviais, pasijuokia ir toliau slenka. Oi, ziurek, chebra ateina! Klasiokai is Hiutenfeldo kaimo pradines mokyklos. Yeah!!! Nubegu pasisveikinti! Tie tai kruti. Jie priklauso tai paciai kategorijai, kaip ir Elinas: "Miela pamatyti".  Jiems negaila ateiti i bet kuria lietuviska svente, isgerti alucio ir pabendrauti su lietuviais. Tikriausiai todel mes su broliu dar vis su jais bendraujame.

Arteja laikas pamainos pabaigai. YEAH! Dabar greit uzkast steikiuka, pasigriebti alaus ir prie scenos, nesgi tuoj gros BIPLANAI!!! Biplanai... Kaip jau visai pradzioj minejau, mano sprendima atvaziuoti nuleme Biplanai ir Elinas. Va. Tai jau arteja laikas ir tuoj, tuoj jie prades groti. Tuoj, tuoj... Ir jauciu kaip manyje kyla itampa ir as jau tuoj pradesiu sokineti jiems dar nepradejus groti, panasiai kaip begikas kuris startuoja pries startini suvi... :)

Biplanus pirma karta gyvai isgirdau Vilniuje, Artistuose. Berods Anglijos lietuviai buvo suorganizave iseivyjos vakareli. Scena maza, zmoniu prikimsta ir geras, geras Biplanu rokas! Po koncerto as buvau tokia pilna adrenalino ir kelnes pilnos laimes, kad balius tesesi iki kol saule spigino i akis... Antra karta juos maciau Bonoj, Vokietijos Lietuviu Jaunimo Sajungos suvaziavime. Ten vaziavau, nes buvo brolio gimtadienis ir - Biplanai. Vaziavau per daug nesitikedama, bet kaip kitaip galejo buti - SAKES! Nu, nu, nu... Truksta zodziu. :)

Ir dabar vel. A! Biplanai gros. Tai gal bus visai faina? Dar vis galvojau, kad gal pirmus du kartus tik siaip faina nuotaika buvo ir, nu jo, si karta gal irgi bus faina. Gal... Bet nesakyciau, kad buvo faina... Buvo labiau panasu i eiline Biplanine ekstaze! Mes su broliu prieky ardemes kaip gyvuliai... Jau kunas klaupesi pries mano sazine ir maldavo nustoti sokineti, nes kazkaip oro pritruko, bet mano sazine atsisake klausyti kuno ir toliau atsidave geram, geram Biplanu rokui. Kai baigesi koncertas, truputi buvo kaip isganymas - kunui. :)

O dabar greit, greit griztam prie alaus baro. Ten jau irgi muzikyte groja ir skleidziasi puiki nuotaika. Ziurek tu man, ir staiga nebetingiu nei sneket, nei sypsotis iki abieju ausu, nei durnavoti. Na, pasirodo ne as viena tokia linksma. Visur aplinkui juokas ir alus liejasi laisvai! Tokiom nuotaikom vakaras (man) tesiasi iki beveik 6 val. ryto. Nemirtingu vaizdu nesuskaiciuojama. Paskutinis isskirtinis nemirtingas vaizdas: mano broliukas Martinukas, jo draugas Linas ir Biplanu Sasha tryse apsikabine rate siurbia Jägermeisteri, meto bajerius ir zvengia is savo bajeriu - be perstojo. Kita diena suzinojau du dalykus: 1. kad buvo Sashos gimtadienis (Sveikinu paveluotai! Tai bent linksmas balius buvo) ir 2. kad visi trys budami (daugiau ar maziau) blaivi labai liko patenkinti kitu dvieju humoro jausmu. :)

Rytas. 11 val. Pusryciai nuo 10-12 val. Jei dabar kelciausi, tai dar prigriebciau kokia bandele. Bet ir vel kunas neklauso manes. Jis nesikelia. O siaubas! Kada man pamaina??? Neprisimenu kada vel reikia stoti prie apsaugos... Aaaaaaa! O jei nuo dvylikos? Reiks prievartauti kuna ir lipti is lovos??? Parasau Agnei zinute, lyg ji neturetu ka veikti ir laukia zinuciu i kurias galetu atrasineti. Sekanti pamaina nuo puses tryju. Tfu! Tai darykime viska is leto...

Ir vel vista sedi ant tvoros. Oras nuostabus. Daug kas isvaziavo prie ezero. O as sedziu ant tvoros... Sedziu. Karts nuo karto praeina zmones. Prie kasos ateina du zmones. Vienas vyriskis stovi atsisukes nugara i mane, o kita... Paulauk, ar cia ne - Jane??? Ir staiga, kaip suletintam filme, atsisuka vyriskis. As vos nenusiverciu nuo tvoros "Aaaaaidaiiii!". Na jau kiek sirdziai mielu zmoniu sutikau pirma vakara, bet sito tai tikrai nesitikejau. Aidas - buves gimnazistas, siek tiek vyresnis uz mane. Taciau jis su laiku tapo ne tik eiliniu eks-gimnazistu, bet ir musu seimos draugu. Kaip man gera... "Einam alaus!" sako Aidas. Bet man dar nesibaige pamaina vidury baltos dienos. Ir dar nakti karta reikes prisesti. Taigi, as alaus dar turesiu palaukti. Arba alus manes... :)

Baigesi pamaina. O kaip sunku dar nuo vakar, neziurint viso dziaugsmo... Nueisiu prigult ir kavos butu neblogai... Pakeliui sutinku Justa. Vargsas per krepsinio turnyra susilauze pirsta ir dabar truputi sunkiai dedasi dirza. Pasiplepam. Taip, Justas irgi tos pacios ketegorijos. Justa pamatyti visuomet ypatingai miela. Nusliauziu namo. Priguliu. Isgeriu kavos, stiprios. Po kiek laiko nueinu atgal i parka ir prisedu prie brolio ir Lino. Gulim ir spoksom i dangu. "Ziurek koks dangus. Nei debeselio. Svarus, svarus... kaip mano sazine." sako Linas. As taip skaniai nusijuokiau. O tuoj gros Elinas. Einu arciau prisesti. Kadangi dar sviesu ir dar vis vyrauja laaaaabaaaaai atsipalaidavusi nuotaika, tai dar ne daug kas pasiruoses sokineti prie scenos. Bet tai nesvarbu, bent jau man. Man patinka Elino muzika. Man jinai ir tada patinka kai sedziu. Jega! Eina per kuna! Baigiasi Elino koncertas, as dar truputi palakstau. Sutinku vel Justa. "Ei, kas su tavim atsitiko? Tagi vos paejai?!" jis man sako. Kava veikia stebuklus, chebra. ;)

Ir vel man pamaina prie apsaugos. Bet jau po kokios valandos as palieku savo posta, nes ten nera ka veikti, nes triju zmoniu tikrai per daug. Ir be to alus jau labai ilgai manes laukia. Negrazu taip! Paklausau dar kaip Fools Garden baigia koncerta ir tada su visais sturmuoju alaus bara.

Jei dabar isjungtu garsa ir vaizda, tai as savyje girdeciau tik sypsena. Man gerai. As skestu teigiamoj nuotaikoj. As sypsausi. Kalbuosi. Su vienu. Su kitu. Su visais. As juokiuosi. As sypsausi. "Gal... man gerai. Gal as taip noriu. But vandeny, nejausti svorio." ("Gal", Elinas). Vakaras veliau tesiasi prie lauzo - iki ryto, kol saule jau kuri laika pakilusi, tokia pat atsipalaidavus kaip visas savaitgalis ir jo dalyviai, pabuciuoja mane pries miega ir as rami savyje nueinu miegoti.

Aciu visiems, kas atvaziavot!